Atnaujinta 2026-09-29

Finansinių ataskaitų auditas dažnai kelia ne tik teorinių, bet ir labai praktinių klausimų: kada auditas privalomas, kada reikėtų pradėti ieškoti auditoriaus, kaip jam pasiruošti, kokių dokumentų reikės ir kas nutinka, jei audito metu randama klaidų.

Atsakome į dažniausiai įmonių vadovų ir finansų specialistų užduodamus klausimus – nuo pasiruošimo auditui iki auditoriaus išvados.

Ar mūsų įmonei reikia audito:

Kaip sužinoti, ar mūsų įmonei privalomas finansinių ataskaitų auditas?

Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus auditas, be kitų įstatymuose nustatytų atvejų, privalomas juridiniams asmenims, kurių ne mažiau kaip du iš trijų rodiklių viršija nustatytas ribas: 2,5 mln. Eur turto vertę, 4,5 mln. Eur pardavimo grynąsias pajamas arba 50 darbuotojų vidutinį metinį skaičių.

Audito prievolė taip pat gali atsirasti dėl įmonės teisinės formos ar statuso, gauto finansavimo ar paramos bei pareigos rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Todėl vertinant, ar auditas privalomas, svarbu įvertinti ne vien įmonės pajamas.

Išsamesnės informacijos rasite mūsų straipsnyje apie privalomojo audito rodiklius: https://auditosprendimai.lt/lt/ar-zinojai-kad/nauji-privalomo-finansiniu-ataskaitu-audito-rodikliai

Kokia yra finansinių ataskaitų audito nauda?

Finansinių ataskaitų audito tikslas – nepriklausomai įvertinti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais tinkamai parengtos pagal įmonei taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus ir teisingai parodo jos finansinę būklę bei veiklos rezultatus.

Audituotos finansinės ataskaitos suteikia didesnį pasitikėjimą įmonės finansine informacija akcininkams, investuotojams, bankams, verslo partneriams ir kitiems jos naudotojams. Audito metu auditorius taip pat susipažįsta su įmonės veikla, apskaitos procesais ir vidaus kontrolėmis tiek, kiek tai reikalinga auditui atlikti. Todėl audito metu neretai nustatomos ne tik finansinių ataskaitų klaidos, bet ir sritys, kuriose būtų galima sustiprinti apskaitos ar kontrolės procesus. Svarbu suprasti, kad auditas nėra absoliuti garantija, jog įmonės apskaitoje nėra nė vienos klaidos. Auditoriaus tikslas – gauti pakankamų ir tinkamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai įsitikinti, kad finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Kada rinktis auditorių, kiek kainuos auditas ir kaip atrodo audito procesas:

Kada reikia pradėti ieškoti auditoriaus?

Auditoriaus rekomenduojame pradėti ieškoti dar nepasibaigus audituojamiems finansiniams metams. Anksti pasirinkęs auditorių klientas gali iš anksto suderinti audito grafiką, dokumentų pateikimo terminus, tarpinius audito darbus ir inventorizacijos stebėjimą. Tai ypač svarbu įmonėms, turinčioms reikšmingų atsargų. Žinoma, auditoriaus galima ieškoti ir jau pasibaigus finansiniams metams, tačiau tokiu atveju auditorių užimtumas gali būti išaugęs, todėl bus sunkiau gauti gerą kainos ir tinkamo termino pasiūlymą.  

Nuo ko priklauso audito kaina?

Vienos formulės audito kainai nėra, nes audito darbo apimtis priklauso ne vien nuo įmonės apyvartos. Vertinant būsimo audito apimtį yra siunčiamas kliento klausimynas, o toliau vertinant audito apimtį atsižvelgiama į įmonės dydį, veiklos pobūdį ir sudėtingumą, darbuotojų bei padalinių skaičių, grupės struktūrą bei ar reikės bendradarbiauti su grupės auditoriais pildant jų pateiktas formas (jei įmonė priklauso grupei). Įtakos turi ir tai, ar auditas atliekamas pirmą kartą, kaip parengta įmonės apskaita bei dokumentai ir kokio termino tikimasi.

Praktikoje dvi panašios apyvartos įmonės gali turėti labai skirtingą audito apimtį – viena gali turėti keliasdešimt operacijų per mėnesį ir paprastą veiklą, kita – kelis padalinius, atsargas, finansavimą, grupės sandorius ir šimtus dokumentų, todėl ir jų audito kaina atitinkamai gali būti skirtinga.

Kokius dokumentus reikia pateikti auditui?

Audito dokumentų sąrašas priklauso nuo įmonės veiklos ir audito metu nustatytų rizikų, todėl kiekvienam klientui jis gali skirtis. Savo praktikoje dar su sutartimi pateikiame dokumento sąrašą, kurį reikės pateikti audito metu, jog klientas galėtų nusimatyti darbų apimtį iš anksto.  Metų sandūrojepapildomai suderiname dokumentų pateikimo grafiką – kada ir kokia informacija turėtų būti parengta.

Paprastai prašoma pateikti finansines ataskaitas, didžiosios knygos ir sąskaitų duomenis, bankų informaciją, pirkėjų ir tiekėjų skolų išklotines, atsargų bei ilgalaikio turto registrus, darbo užmokesčio informaciją, mokesčių deklaracijas, reikšmingas sutartis, paskolų ir lizingo dokumentus, akcininkų bei valdymo organų sprendimus ir kitą finansinėms ataskaitoms reikšmingą informaciją. Nors pradinis sąrašas gali atrodyti ilgas, kiekviena įmonė jį sutrumpina pagal aktualumą jos veiklai. Audito eigoje auditorius gali paprašyti papildomų dokumentų ar paaiškinimų, jeigu jų reikia konkrečiai finansinių ataskaitų sričiai pagrįsti.

Dokumentai teikiami elektroniniu formatu į konkrečiam klientui sukurtą individualią dokumentų saugyklą. Siekdami, kad pats dokumentų pateikimo procesas klientui būtų kuo aiškesnis ir pareikalautų mažiau administracinio darbo, šiuo metu diegiame ir tobuliname jo automatizavimo sprendimus. Klientas gali matyti, kokie dokumentai jau pateikti, ko dar trūksta ir kurią informaciją reikėtų papildyti ar pateikti iš naujo. Taip siekiame sumažinti atskirų laiškų bei sąrašų derinimą ir abiem pusėms aiškiau matyti bendrą pasirengimo auditui būklę.

Jei auditas atliekamas pirmą kartą, ar auditorius tikrins ir ankstesnius metus?

Pirmą kartą audituojant įmonę ankstesnių metų finansinės ataskaitos paprastai nėra audituojamos iš naujo. Tačiau auditorius turi įsitikinti, kad audituojamų metų pradiniai likučiai yra pagrįsti ir juose nėra reikšmingų iškraipymų, galinčių turėti įtakos einamųjų metų finansinėms ataskaitoms.

Pavyzdžiui, pirmą kartą audituojant 2026 m. finansines ataskaitas, auditoriaus darbui svarbūs ir 2026 m. sausio 1 d. pradžios likučiai. Todėl gali būti prašoma ankstesnių metų apskaitos registrų, sutarčių, inventorizacijos dokumentų ar kitos informaciją pagrindžiančios medžiagos.

Taigi ankstesni metai nėra audituojami iš naujo visa apimtimi, tačiau tam tikra ankstesnio laikotarpio informacija neišvengiamai tampa einamųjų metų audito dalimi.

Ar auditorius privalo dalyvauti įmonės metinėje inventorizacijoje?

Ne visais atvejais auditoriaus dalyvavimas yra privalomas, tačiau praktikoje mes dažniausiai dalyvaujame reikšmingų atsargų ar ilgalaikio turto inventorizacijoje, o prireikus galime pasirinkti stebėti ir kasos inventorizaciją.

Inventorizacijos datą įprastai suderiname iš anksto. Pagal naujausius apskaitos duomenis dalį tikrinamų atsargų ar ilgalaikio turto pozicijų galime atsirinkti dar prieš inventorizaciją, o dalį – jau jos metu. Svarbu, kad klientas iš anksto informuotų auditorių, kada planuojama inventorizacija. Pačią inventorizaciją organizuoja ir atlieka įmonė – auditorius jos neatlieka už klientą, o stebi procesą, atlieka kontrolinius perskaičiavimus ar apžiūras ir renka audito įrodymus.

Ką daryti, jeigu inventorizaciją jau atlikome, o auditorių pasirinkome tik po metų pabaigos?

Tai nebūtinai reiškia, kad finansinių ataskaitų audito atlikti nebegalima. Tokiu atveju auditorius įvertina, kokias alternatyvias audito procedūras galima atlikti. Pavyzdžiui, gali būti atliekamas atsargų perskaičiavimas vėlesnę datą, tikrinamas atsargų judėjimas nuo finansinių metų pabaigos iki perskaičiavimo datos, vertinami inventorizacijos dokumentai ir atliekamos kitos procedūros.

Konkrečios procedūros priklausys nuo įmonės atsargų pobūdžio, apskaitos sistemos ir laikotarpio, praėjusio nuo metų pabaigos. Svarbiausia, ar auditorius alternatyviomis procedūromis gali gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų. Jeigu reikšmingų atsargų egzistavimo auditorius negalėtų pakankamai pagrįsti, tai tam tikrais atvejais gali turėti įtakos ir auditoriaus nuomonei.

Kaip vyksta pats auditas?

Auditas paprastai prasideda nuo susipažinimo su įmone, jos veikla, apskaitos procesais ir pagrindinėmis rizikomis. Pirmaisiais bendradarbiavimo metais šis etapas būna išsamesnis – klientas užpildo klausimynus apie vidaus kontrolę, apskaitos procesus ir kitus svarbius veiklos aspektus, o daugiau laiko skiriame įmonės veiklos pobūdžiui ir apskaitos specifikai suprasti. Vėlesniais metais jau turima informacija peržiūrima ir, jei reikia, atnaujinama.

Įprastai po audito sutarties sudarymo, metų sandūroje – jei įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais ir sutartis sudaryta dar iki jų pabaigos – su klientu grįžtame prie konkretaus audito pasirengimo. Pateikiame išsamesnį dokumentų sąrašą ir jų pateikimo grafiką bei klausimynus, kuriuos galima pradėti pildyti iš anksto. Taigi didelę dalį pasirengimo darbų klientas gali atlikti dar iki pagrindinio audito etapo, nelaukdamas pavasario.

Dokumentams pateikti klientui sukuriama individuali elektroninė saugykla. Dokumentų pateikimo procesą palaipsniui automatizuojame ir tobuliname, siekdami, kad klientui būtų paprasčiau matyti, kokia informacija jau pateikta, ko dar trūksta ar ką reikėtų patikslinti. Tai padeda abiem pusėms aiškiau sekti pasirengimo auditui eigą ir sumažina poreikį atskirai derinti dokumentų būklę elektroniniais laiškais. Didžiąją dalį audito procedūrų galime pradėti tik gavę pagrindinę reikalingų dokumentų ir apskaitos duomenų dalį, todėl labai svarbu laikytis sutartų pateikimo terminų.

Gavę reikalingą informaciją įvertiname reikšmingumą ir rizikas, nustatome finansinių ataskaitų sritis, kurioms audito metu reikės skirti daugiausia dėmesio, ir pagal tai planuojame konkrečias procedūras. Įprastai kuo anksčiau pradedame procedūras, priklausančias nuo trečiųjų šalių – pirkėjų ir tiekėjų skolų derinimą, bankų bei kitų išorinių patvirtinimų gavimą, nes atsakymų į juos kartais tenka laukti ilgiausiai. Toliau atliekame atranką, tikriname reikšmingas ar neįprastas operacijas, finansinių ataskaitų straipsnius, atliekame analitines procedūras ir, priklausomai nuo nustatytų rizikų, kitus kontrolės ar detaliuosius testus. Audito metu gali atsirasti ir papildomų užklausų dėl konkrečių dokumentų ar paaiškinimų – ypač kai auditas atliekamas pirmaisiais metais.

Audito pabaigoje vertiname, ar surinkome pakankamus ir tinkamus audito įrodymus, aptariame nustatytas klaidas ir kitus reikšmingus klausimus, peržiūrime galutines finansines ataskaitas ir atliekame užbaigiamąsias procedūras. Prieš auditoriaus išvados pasirašymą atliktas darbas ir surinkti įrodymai taip pat peržiūrimi, o prireikus atliekamos papildomos procedūros.

Ar auditorius tikrina visas sąskaitas ir kiekvieną įmonės operaciją?

Ne. Finansinių ataskaitų auditas nėra šimtaprocentinis kiekvienos sąskaitos ir kiekvienos operacijos patikrinimas. Auditas atliekamas remiantis reikšmingumu ir rizikos vertinimu. Auditorius pirmiausia nustato, kuriose finansinių ataskaitų srityse yra didžiausia reikšmingo iškraipymo rizika, ir pagal tai pasirenka audito procedūras.

Ar audito įmonės darbuotojai vyksta į kliento biurą tikrinti dokumentų?

Nebūtinai. Didelę dalį šiuolaikinio audito procedūrų galima atlikti nuotoliniu būdu, kai apskaitos duomenys ir dokumentai pateikiami elektroniniu formatu. Tačiau yra procedūrų, kurioms gali būti reikalingas auditoriaus ar audito komandos fizinis dalyvavimas. Pavyzdžiui, auditorius gali vykti stebėti atsargų inventorizacijos, apžiūrėti reikšmingo materialiojo turto, susipažinti su tam tikrais įmonės procesais ar dokumentais, kurių negalima tinkamai patikrinti nuotoliniu būdu.Todėl auditas nebūtinai reiškia kelias savaites kliento biure dirbančią audito komandą. Darbo forma ir vizitų poreikis priklauso nuo konkrečios įmonės, jos veiklos ir planuojamų audito procedūrų.

Kiek užtrunka audito atlikimas?

Audito trukmė priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos sudėtingumo, audito apimties ir pasirengimo auditui. Pats aktyviausias audito procedūrų etapas gali trukti kelias savaites, tačiau visas audito procesas dažnai prasideda gerokai anksčiau, dar pradedant teikti dokumentus. Didelę įtaką terminui turi dokumentų pateikimo greitis, jų kokybė, atsakingų darbuotojų galimybė operatyviai atsakyti į klausimus ir tai, ar audito metu nustatoma klausimų, kuriems išspręsti reikia papildomos informacijos.

Kuo finansinių ataskaitų auditas skiriasi nuo mokesčių patikrinimo?

Finansinių ataskaitų audito pagrindinis tikslas yra įvertinti, ar įmonės finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos tinkamai. Auditorius audito metu vertina ir su mokesčiais susijusius klausimus tiek, kiek jie gali reikšmingai paveikti finansines ataskaitas. Tačiau finansinių ataskaitų auditas nėra VMI atliekamas mokestinis patikrinimas ir jo tikslas nėra patikrinti kiekvieną įmonės mokestinę prievolę. Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą, vertina, ar tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, ir turi teisę apskaičiuoti papildomas mokestines prievoles bei taikyti teisės aktuose nustatytas priemones. Todėl teigiama auditoriaus nuomonė apie finansines ataskaitas savaime nereiškia, kad ateityje VMI negalėtų nustatyti atskirų mokestinių neatitikimų.

Kas vyksta audito pabaigoje:

Kas vyksta, jeigu auditorius audito metu randa klaidų? Ar jas dar galima ištaisyti?

Taip. Audito metu nustatyta klaida savaime dar nereiškia, kad auditoriaus išvada bus modifikuota. Auditorius nustatytus reikšmingesnius iškraipymus aptaria su įmonės vadovybe ir atsakingais finansų darbuotojais. Įmonė gali įvertinti nustatytą klaidą ir, jeigu sutinka su auditoriaus pastebėjimu, ją ištaisyti dar prieš parengdama galutines finansines ataskaitas.

Audito pabaigoje auditorius vertina ne tik atskiras klaidas, bet ir bendrą neištaisytų iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms. Jeigu reikšmingas iškraipymas yra tinkamai ištaisomas, jis paprastai nebetampa priežastimi modifikuoti auditoriaus nuomonę. Jeigu reikšminga klaida lieka neištaisyta arba auditorius negali gauti pakankamų įrodymų tam tikrai reikšmingai sričiai pagrįsti, tai gali turėti įtakos auditoriaus išvadai.

Praktikoje dalis audito metu nustatytų klaidų būna ištaisoma dar audito eigoje – pakoreguojami apskaitos įrašai ar finansinės ataskaitos, todėl galutinėje auditoriaus išvadoje jos nebeturi įtakos.

Kokios gali būti auditoriaus nuomonės?

Auditoriaus išvada yra galutinis finansinių ataskaitų audito rezultatas. Joje auditorius pareiškia nuomonę apie audituojamas finansines ataskaitas.
Jeigu auditorius nustato, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos tinkamai, pareiškiama nemodifikuota nuomonė.
Kai yra reikšmingų problemų, auditoriaus nuomonė gali būti modifikuota. Galimos trys modifikuotos nuomonės:

• sąlyginė nuomonė, kai nustatytas reikšmingas iškraipymas arba auditorius negali gauti pakankamų įrodymų, tačiau poveikis nėra paplitęs visose finansinėse ataskaitose;
• neigiama nuomonė, kai nustatyti iškraipymai yra reikšmingi ir paplitę;
• atsisakymas pareikšti nuomonę, kai auditorius negali gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų, o galimas poveikis finansinėms ataskaitoms gali būti reikšmingas ir paplitęs.

Auditoriaus išvadoje taip pat gali būti Dalyko pabrėžimo ar Kitų dalykų pastraipos. Jos skirtos atkreipti finansinių ataskaitų naudotojų dėmesį į svarbią informaciją, tačiau pačios savaime nereiškia, kad auditoriaus nuomonė yra modifikuota.

Pelno nesiekiantys asmenys:

Kuo pelno nesiekiančio subjekto auditas skiriasi nuo UAB ar kitos pelno siekiančios įmonės audito?

Pagrindinis audito tikslas nesikeičia – tiek pelno siekiančių, tiek pelno nesiekiančių subjektų finansinių ataskaitų auditas atliekamas pagal Tarptautinius audito standartus, siekiant įvertinti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos tinkamai.

Tačiau skiriasi veiklos pobūdis, finansinių ataskaitų rengimo reikalavimai ir sritys, kurioms audito metu skiriama daugiau dėmesio. Pelno nesiekiančių subjektų – VšĮ, asociacijų, federacijų, fondų ir kitų organizacijų – veikloje dažnai reikšmingą dalį sudaro valstybės ar savivaldybių finansavimas, parama, projektinės lėšos, nario mokesčiai ar tikslinis finansavimas. Todėl audito metu daugiau dėmesio skiriama finansavimo šaltiniams, jo apskaitai ir panaudojimui, nepanaudoto finansavimo likučiams bei tinkamam informacijos atskleidimui finansinėse ataskaitose.

Praktikoje tai reiškia, kad kartu su įprastais apskaitos dokumentais dažniau prašome finansavimo sutarčių, projektų sąmatų, finansavimo ataskaitų ir dokumentų, pagrindžiančių reikšmingų lėšų panaudojimą.

Ką auditorius tikrina finansavimo srityje?

Finansavimo audito procedūrų apimtis priklauso nuo finansavimo reikšmingumo, pobūdžio ir nustatytų rizikų. Auditorius paprastai susipažįsta su reikšmingomis finansavimo sutartimis ir jų sąlygomis, tikrina gauto finansavimo apskaitą, jo panaudojimą, finansavimo pajamų pripažinimą, nepanaudotų lėšų likučius bei finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

Praktikoje dažnai prašome pateikti finansavimo sutartis, patvirtintas sąmatas, finansavimo gavimą pagrindžiančius dokumentus, projektų išlaidų ataskaitas ir atrinktų išlaidų pirminius dokumentus. Taip pat vertiname, ar apskaitoje galima atsekti, kuriam projektui ar finansavimo šaltiniui konkrečios išlaidos buvo priskirtos.

Tačiau finansinių ataskaitų auditas nėra kiekvieno finansuojamo projekto atskiras patikrinimas. Auditorius procedūras parenka pagal reikšmingumą ir riziką, todėl nėra automatiškai tikrinama kiekviena iš finansavimo lėšų apmokėta sąskaita.