Pelno valdymas yra sudėtingas procesas, kuris turi didelę įtaką įmonės veiklai ir jos ilgalaikėms perspektyvoms. Todėl vadovui būtina turėti aiškų supratimą apie pelno valdymo principus ir gebėjimą tinkamai valdyti pelną siekiant įmonės sėkmės. 

Pelnas yra esminis įmonės veiklos sėkmės ir tvarumo rodiklis. 

Apskaitos informacija yra būtina vadovams norint priimti teisingus įmonės valdymo sprendimus ir siekti įmonės tikslų. Informacija skirta priimti sprendimams, kurie planuojami ateityje, įprastai remiasi praeities apskaitos informacija. Taigi visa apskaitos informacija vartotojams yra pagrįsta praeities įvykiais.

Lietuvos finansinės atskaitomybės standartai (toliau - Apskaitos standartai) yra reglamentuoti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme Nr. IX-547 (nauja 2022 m. gegužės 01 d. redakcija). Šie Apskaitos standartai yra pagrįsti taisyklėmis ir apima pakankamai detalius reikalavimus apskaitai. Įmonės vesdamos apskaitą vienodai taiko Apskaitos standartų reikalavimus, to pasekoje padidėja apskaitos informacijos palyginamumas ir patikimumas. Apskaitos standartai nors ir sumažina galimybes valdyti įmonėms pelną bei kitus rodiklius, tačiau ne visada apsaugo nuo neteisingų sprendimų priėmimo bei krizių. 

Apskaitos standartai nėra vien apskaitos taisyklių rinkinys, jie gali būti taikomi ir principais pagrįstu požiūriu. To pasekoje tos pačios apskaitos taisyklės gali būti pritaikytos nevienodais būdais. Tačiau tada standartų interpretavimas reikalauja turėti daug apskaitos žinių, atitinkamų įgūdžių ir supratimo. Praktikoje dažniausiai interpretuojami Apskaitos standartų reikalavimai siekiant valdyti pelną. 

Pelnas yra atitinkamo laikotarpio pajamų ir sąnaudų skirtumas, kai sąnaudos yra skirtos toms pajamoms uždirbti. Palyginamumas yra pagrindinis principas ir svarbiausias vertinimo procesas apskaitoje, kuris susideda iš:

1.    Pajamų pripažinimo pardavimo metu;
2.    Sąnaudų pripažinimo, kai jos patiriamos, metu.

Pajamos pripažįstamos tada, kai įvyksta prekių ir paslaugų pardavimas. 

Pajamų uždirbimui yra taikomas Kaupimo principas. Kitaip sakant, kaupimo principas apskaitoje reiškia, kad uždirbtos pajamos registruojamos tuomet, kai pardavėjas įvykdo savo susitarimo dalį ir išrašo sąskaitą, o visa su prekėmis, turtu, paslaugomis ar darbais susijusi nauda yra perduodama pirkėjui, nepaisant fakto, kad pinigai dar nėra faktiškai gauti. Vadovaujantis LR Pelno mokesčio įstatymu, pajamos yra pripažįstamos būtent pagal kaupimo principą, išskyrus tam tikras nustatytas išimtis. Pavyzdžiui, gaunami delspinigiai už netesybas ir pan. apskaitoje yra registruojami pinigų principu.

Sąnaudos yra pripažįstamos sekančiai:

1.Parduotų prekių savikaina pripažįstama tada, kai įvyksta šių prekių pardavimas;
2.Sąnaudos yra pripažįstamos sistemiškai ir periodiškai, atitinkamuose finansiniuose metuose, dažniausiai skaičiuojamos lygiomis dalimis per tam tikrą periodą: nusidėvėjimo, draudimų priskaičiavimas ir kitos periodinės sąnaudos;
3.Tiesiogiai pripažįstamos sąnaudos, tokios kaip pardavimų sąnaudos (komisiniai už pardavimus; rinkodaros, marketingo sąnaudos) bei bendrosios administracinės sąnaudos (visos sąnaudos susijusios su įmonės veikla, kurių tiesiogiai nesiejame su pardavimais ir kurios netiesiogiai uždirba ekonominę naudą įmonei) tada kai yra patiriamos.
4.Kitos veiklos sąnaudos, finansinės investicinės sąnaudos yra pripažįstamos tada kada yra patiriamos.

Įmonės, siekiančios valdyti pelną, dažniausiai pasirenka pelną didinančius apskaitos metodus: pirminio atsargų pripažinimo metodai; atsargų įvertinimo, t.y. atsargų nuvertėjimo iki galimos realizavimo vertės metodai; ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo metodai; ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikas; likvidacinė ilgalaikio materialaus turto vertė; minimali ilgalaikio materialaus turto įsigijimo kaina; beviltiškų skolų pripažinimo metodai, abejotinų skolų  registravimas; sunaudotų atsargų įkainojimo metodika, atidėjinių apskaita;  pardavimų atkėlimas iš kito finansinio periodo; sąnaudų iškėlimas į kitą finansinį periodą; netikrų pardavimų registravimas ir t.t. Dažniausiai įmonės, siekiančios padidinti pelną, metodus ir apskaitos principus pasirenka taip, kad kuo mažesnės sumos būtų apskaitomos sąnaudose. 

Tačiau kartais būna, kad pasirenka ir pelną mažinančius apskaitos metodus: nematerialaus turto tyrimo išlaidų registravimas; nematerialaus turto pripažinimo ir tobulinimo išlaidų registravimas (pvz.: internetinės svetainės tobulinimo, programų aptarnavimo ir tobulinimo sąnaudos ir pan.); ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpio sutrumpinimas; ilgalaikio turto minimalios vertės didinimas; pardavimų iškėlimas į kitą finansinį periodą; sąnaudų atkėlimas iš kito finansinio periodo; netikrų sąnaudų registravimas; valdymo, įmonės priežiūros, konsultacijų, reklamos paslaugų registravimas tarp grupės įmonių ir t.t. Šiuo atveju pasirenkami metodai ir principai taip, kad būtų patiriamos kuo didesnės sąnaudos.

Pelnas išlieka vienu svarbiausių įmonės veiklos rodiklių. Daugelis informacijos vartotojų susipažinimą su visomis finansinėmis ataskaitomis pradeda nuo pelno rodiklio, nuosavo kapitalo Balanso eilutės. Ypač investuotojai, akcininkai, bankai, tiekėjai, skolų draudimo atstovai, valdžios institucijos, visuomenė. Todėl labai svarbu, kad nebūtų tikslingai siekiama padidinti ar sumažinti šių rodiklių. Siekiant pagerinti ar pabloginti rodiklius kartais stengiamasi ne tik pelną padidinti ar sumažinti, keičiami ir finansinių ataskaitų  (pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso ir kitų) straipsniai, jų klasifikavimas. Pavyzdžiui, Balanse neteisingai nurodomos ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų dalys; nenurodomos sukauptos darbuotojų nepanaudotų atostogų sumos balanse, neteisingai klasifikuojamos ilgalaikio bei trumpalaikio turto sumos ir pan.

Pelno valdymas yra kryptingi veiksmai pasirenkant atitinkamus apskaitos metodus ir šis metodas atsiranda dėl tam tikrų kryptingai siekiamų tikslų. Tai priklausoma kokie yra įmonės tikslai, padidinti ar sumažinti pelną. Įprastai siekiant valdyti pelną ypatingai kreipiamas dėmesys į apskaitos kaupimų apskaitos metodus, kada taikomi vieni ar kiti apskaitos metodai,  apskaitos metodų keitimas. 

Dar vienas iš požiūrių į pelną yra turto ir įsipareigojimų požiūris. Iš esmės skirtumas tarp turto ir įsipareigojimų, įstatinio kapitalo, akcijų priedų yra pelnas. Pajamos ir sąnaudos atsiranda tik iš turto ir įsipareigojimų pokyčių. Pajamos yra turto padidėjimas ir įsipareigojimų sumažėjimas, sąnaudos atvirkščiai - turto sumažėjimas ir įsipareigojimų padidėjimas. 
Pelno valdymas nėra neteisėtas veiksmas. Tai yra teisėtas pritaikymas atitinkamų apskaitos taisyklių, standartų, metodų pagal galiojančius teisės aktus. 

Jeigu įmonėje yra atliekamas auditas, auditoriai būna patikrinę įmonės finansines ataskaitas (Balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir kt.), tada galima daryti prielaidą, kad pelno valdymo metodai yra pagrįsti. 

Metinis įmonės pelnas - tai rodiklis, kuris padidina įmonės grynąjį kapitalą (nuosavą kapitalą). Skirtumas tarp kapitalo ir pelno yra pagrindinis klausimas, kokią dalį dividendų galima išmokėti akcininkams. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Todėl yra labai svarbu įmonių akcininkams patvirtinti dividendų politiką tam, kad galima būtų lengvai nustatyti paskirstytino ir paliekamo pelno dydį įmonėje. Įprastai įmonės tikisi finansuoti savo investicijas iš palikto pelno. Likęs įmonėje pelnas sudaro akcininkų nuosavybės dalį. Tačiau, atsižvelgiant į įmonės akcininkų interesus, viena iš svarbiausių pelno vertinimo reikšmių yra saugiai paskirstyti pelną dividendams.  

Siekiant priimti teisingus verslo sprendimus yra labai svarbu gerai išmanyti, suprasti ir mokėti skaityti atitinkamas Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos eilutes bei kitas įmonės finansines ataskaitas. Apie tai plačiau papasakosime tolesniuose mūsų straipsniuose.