Krizių valdymas – kaip tinkamai pasiruošti

Naujos paslaugos
2020-05-27

Sakoma, kad kinų kalboje žodį “krizė” sudaro du simboliai: “pavojus” ir “galimybė”. Verslas, bet koks verslas – naujas, senas, didelis, mažas, svarbus šaliai, ar svarbus tik nedidelei vartotojų grupei, nuolat susiduria su įvairiomis krizėmis. Jos gali būti įtakotos vidinių ar išorinių priežasčių. Atsitiktinė krizės prigimtis reiškia, kad jos padariniai gali smogti, bet kur. Ar tai reiškia, kad šio proceso negalima valdyti? Ir taip, ir ne. Kai kurių veiksnių mes negalime ir negalėsime valdyti. Tačiau pasirengti tam galime.  Taip pat galime pasirengti tiems galimiems pavojams, kurių valdymas priklausys tik nuo to kaip atlikome “namų darbus”.

Taigi, kaip pavojų paversti galimybe?

Timeline

1. Sukurkite krizių valdymo planą.

Kaip jau buvo minėta krizių priežastys gali būti įvairios: netekote pagrindinio tiekėjo, išėjo iš darbo pagrindiniai specialistai, mirė įmonės savininkas, prasidėjo karantinas, netikėtai pakilo žaliavų kainos, ištiko ekologinė katastrofa, sugedo pagrindinis įmonės įrenginys ir t.t. ir pan. Be jokios abejonės, labai lengva pasakyti – planuokite. Tačiau … bandykite, koreguokite ir vis tiek planuokite. Susikurkite savo krizių valdymo planą. Na, sutikite, kad Jūsų telefone, greta artimųjų bei draugų telefonų numerių, tikriausiai yra įvesti ir pažįstamo santechniko, elektriko, spynų meistro telefonų numeriai. Gal būt, Jums niekada neprireiks jų paslaugų, bet juk taip numatote galimus krizių sprendimo būdus.  Valdydami verslą Jus taip pat turėtumėte numatyti galimus krizių sprendimo būdus. Pirmiausiai identifikuokite pagrindines grėsmes ir pabandykite nustatyti jų suvaldymo būdus ir kelius.

Kruopštus planavimas užtikrins, kad ištikus netikėtumams, situacija bus sprendžiama ramiai ir profesionaliai. Kaip sakė W.Churchillis – tas, kas nesugeba planuoti, planuoja nesėkmę. Taigi, visada turėkite planą tokiems atvejams kai „atsivers pragaro vartai“.

Nėra atsakymo, kokio išsamumo ir apimties turėtų būti krizių valdymo planas. Kiekviena įmonė jį pasirengia pagal savo veiklos mastą, aplinkybes, turimą patirtį  bei darbinius resursus. Netgi nesvarbu kaip Jūs tą planą vadinsite – krizių valdymo planu, veiklos tęstinumo užtikrinimo planu, avarinių situacijų planu. Svarbu, kad planas būtų. Rašytinis, žodinis. Netgi minimalaus plano parengimas, nuolatinė peržiūra ir atnaujinimas įpratina įmonės savininkus, vadovus, darbuotojus prognozuoti, planuoti, ieškoti inovatyvių krizės / krizių valdymo būdų. Planas turi apimti tokius klausimus: kas (kas atsitiko), ką (ką tai įtakos, koks žalos dydis), kas ir kaip (kas ir kokias konkrečias priemones įgyvendins), kada ir kur (kada ir kur pradėti ir vykdyti).

2. Suteikite įgaliojimus ir veikite.

Smogus krizei įmonės atsakas į ją turi būti greitas. Todėl nuspręskite kurie asmenys ar asmenų grupės bus atsakingi už sprendimų dėl krizės valdymo priemonių įgyvendinimą priėmimą ir vykdymą.  Įprastai manome, kad vadovai ir tie vieninteliai galintys ir privalantys greitai priimti veiksmingus sprendimus. Iš dalies, taip. Tačiau tam tikrų pavojų valdymo atveju, sprendimus gali ir privalo gebėti priimti ir kiti įmonės atsakingi darbuotojai. Taigi paskirkite juos, supažindinkite su krizių valdymo planu. Įsitikinkite, kad jie žino ką ir kaip daryti.

3. Stebėkite, kontroliuokite ir informuokite.

Įmonės vadovas turi užtikrinti krizių valdymo plano kontrolę bei padėti vykdyti šį planą. Nustatykite komunikavimo tarp visų krizių valdymo plano dalyvių tvarką. Dabar ne laikas laikytis griežtų subordinacijos taisyklių – užtikrinkite visiems darbuotojams ir / ar krizės valdymo plano dalyviams galimybę, esant poreikiui, tiesiogiai kreiptis į Jus. Užtikrinkite tinkamo grįžtamojo ryšio kanalą. Periodiškai informuokite apie tai kas vyksta. Informuodami būkite objektyvūs, tačiau ir pozityvūs. Nėra nieko blogiau nei nuolat kartojamos blogos žinios.

4. Įvertinkite.

Kažkada viskas baigsis. Kuo greičiau bus susidorota su krize, tuo žala bus mažesnė. Bet, tikėtina, kad žala vis tiek bus.  Tikėkimės, kad krizė bus efektyviai suvaldyta. Dabar pats laikas padaryti išvadas. Gal būt krizės valdymo metu jau pavyko tam tikrus pavojus paversti galimybėmis. Pavyzdžiui, dėl įvesto karantino buvo apsunkintas ribojimas ir su tiekėjais teko bendrauti bei derėtis dėl naujų sutarčių nuotoliniu būdu? Puiku, darbuotojai, galų gale ėmė aktyviau taikyti technologijas, rengti video konferencijas. Buvo sutaupytos darbo laiko ir materialinių resursų anksčiau skirtų komandiruotėms sąnaudos. Iš darbo pasitraukė keli pagrindiniai specialistai? Paaiškėjo, kad jau senai keli, žemesnio rango darbuotojai, buvo pribrendę naujiems iššūkiams ir tai buvo galimybė juos paskatinti ir padrąsinti naujovėms.  Sugedo pagrindinis įrenginys? Na, jau senai buvo laikas jį keisti ir tai buvo puiki proga atnaujinti ir modernizuoti savo gamybinius procesus.

Reikia pripažinti, kad veiksmingas krizių valdymas nėra įvykis su pradžia ir pabaiga. Krizių valdymas yra nesibaigiantis ir nuolatinis procesas. Taigi ir krizių valdymo planas turi būti nuolat peržiūrimas, koreguojamas, papildomas, keičiamas.

Ne visiems verslams padės šie krizių valdymo etapai. Versle neretai viskas vyksta ne pagal planą.  Ne viską galima numatyti, suplanuoti ir valdyti. Egzistuoja visas spektras išorinių ir vidinių veiksnių, kurių valdymas yra kur kas brangesnis nei tikėtina žala. Egzistuoja spektras veiksnių, kurių prognozavimas yra neįmanomas dėl informacijos ar panašios patirties stokos.

Deja, ne visos įmonės ir verslai išgyvens. Ir šiuo atveju galimi du visiškai priešingi keliai: likvidavimas ir pertvarkymas.

Likvidavimas ar pertvarkymas?

Įmonė, kaip gyvas organizmas: ji gimsta, vystosi, nuolat keičiasi, deja, kartais ir miršta. Kiekviena nesėkmė sukuria galimybę analizuoti patirtį, išsiaiškinti klaidas ir iš jų pasimokyti.  Kuo greičiau bus likviduota merdinti įmonė, tuo greičiau pradės veikti nauja įmonė.

Kitas kelias taip pat nėra lengvas. Jis pareikalaus nemenkų iššūkių ir negarantuos, kad galutiniame rezultate, po visų klaidžiojimų, nenuves į likvidavimo kelią. Bet tai tie iššūkiai su kuriais susidorojus,  galima tikėtis atstatyti bei padidinti savo konkurencinį pranašumą. Išskiriami tokie įmonių ir jų verslo pertvarkymo būdai:

Timeline

Svarbu pastebėti, kad tik nedaugeliui įmonių pasiseka išlikti nesikeičiant, nesistengiant pertvarkyti procesų, valdymo. Aplinka kurioje įmonės veikia, taip pat nėra statiška. Ji nuolat keičiasi. Tokių, nesikeičiančių ir vis tiek išliekančių rinkoje paslaugų, gamybos procesų yra labai reta ir jų vis mažėja. Taigi, bet kokią krizę reikėtų vertinti kaip iššūkį ieškoti naujų galimybių. Turėkite drąsių idėjų, diekite naujas technologijas, svajokite ir siekite svajonių įgyvendinimo, būkite protingai atsargūs, bet nenustokite keistis.

 

Irma Kamarauskienė

Irma Kamarauskienė – soc. mokslų daktarė, nepriklausoma auditorė, atestuota vidaus auditorė.
 

Daugiau patarimų